Erkinis encefalitas
Kas yra erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.
EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą.
Europoje ir Lietuvoje EEV virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei, taip pat vartojant termiškai neapdorotą užsikrėtusių gyvulių pieną ir jo produktus.
Skiepai – veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė.
Simptomai
Inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų.
Ligai būdinga dvibangė eiga.
I fazė – trunka iki 8 dienų.
Požymiai primena peršalimą: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas.
Po pirmosios fazės, seka ,,tariamo pasveikimo“ periodas, kuris trunka 1 – 33 dienas, dažniausiai
1 savaitę.
II ligos fazės metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai.
Liga manifestuoja galvos smegenų bei jų dangalų uždegimu su įvairaus laipsnio pažeidimu, kliniškai gali būti stebimas galvos skausmas, pykinimas ir/ arba vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas, karščiavimas, intoksikacijos požymiai, sąmonės, orientacijos, mąstymo sutrikimai ir kt.
Esant stipriausiai ligos formai pasireiškia nugaros smegenų, nervų šaknelių arba nugaros nervų pažeidimo simptomai, tokie kaip parezė (dalinis paralyžius, kuriam būdingas raumenų silpnumas), jutimo ir motorikos pažeidimai.
Ligos pasekmės
Mirštamumas nuo EE siekia 0,5-4 %. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).
Gydymas
Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius.
Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją nėra.
Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai.
Profilaktika
Vienintelė veiksmingiausia apsaugos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito.
Vakcinuotis rekomenduojama neprasidėjus erkių aktyvumo sezonui: žiemą ar ankstyvą pavasarį.
Imunitetui susiformuoti dažniausiai reikia 3 (trijų) skiepų injekcijų.
EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus.
Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta.
Suleidus pirmąją dozę, antra rekomenduojama po 1–3 mėn.,
o trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios (įprastinė schema).
Jeigu imunitetą reikia formuoti skubiai, 2 (antra) injekcija gali būti suleidžiama praėjus mažiausiai
2 sav. po pirmos, o trečia – praėjus 5–12 mėn. nuo 2 (antros) injekcijos (pagreitinta schema).
Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus.
Pacientams iki 60 metų pakartotiniai skiepai nuo erkinio encefalito rekomenduojami po 3 metų nuo 1 (pirmo) kurso pabaigos.
Jie turėtų būti kartojami kas 3–5 metus.
Skiepai nuo erkinio encefalito šalutines reakcijas sukelia retai.
Dažniausiai jos būna lengvos ir greitai praeinančios.
Suaugusiems gali pasireikšti patinimas, paraudimas ar nedidelis skausmas skiepo vietoje.
Individualios apsaugos priemonės
- Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
- Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti priglundančią kepurę, gobtuvą.
- Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos) – repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos).
Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms.
Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
Informacija parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją
